pagailėti — 2 pagailėti intr. šiek tiek gailesniam pasidaryti: Daugiau dėk pelenų, ir pagailė̃s šarmas Jnšk. gailėti; įsigailėti; pagailėti; susigailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagailėti — vksm. Niẽkas tavę̃s teñ nepagailė̃s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuskųsti — 1. tr. reikšti nepasitenkinimą, paaimanuoti, padejuoti: Kai grašio „prie dūšios“ nebliks jau visai, … tada bus nuskundžiami sunkūs laikai! Mair. | refl. N, Rtr, DŽ, KŽ: Kareiviai maistu nusiskùndžia NdŽ. Aš nenusiskùndžiu, man užtenka tų pinigų … Dictionary of the Lithuanian Language
paskųsti — 1. tr. N, L, NdŽ, DŽ1, Vlkv, Vž, Sd pranešti esant kaltą, įduoti: Kas tę jį paskùndė, ale šiai tei jis išlindęs Jrb. Nežinau, kam mañ policija šaukia – gal kas paskùndė? Ds. 2. refl. N, Rtr, NdŽ kreiptis dėl patirtos nuoskaudos, neteisybės:… … Dictionary of the Lithuanian Language
prigailėti — 1 prigailėti tr. 1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies LzP. 2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailėsi dukters Gs. gailėti; apgailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas … Dictionary of the Lithuanian Language
atgailėti — 1 atgailėti 1. intr. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailėt, kad kitam ką negerai padarei Pšl. | refl.: Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailėti teip kvailai padaręs Kp. 2. tr. nepašykštėti: Atgailėk tu man tuos kelis rublius Rm. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
atjausti — 1 atjaũsti, atjaũčia (àtjaučia), àtjautė tr. 1. jausti, pajausti, justi: [Bėdas] kūnas tuojau atjaučia ir serga Blv. [Vokiečiai] vokiškai atjaučia ir vokiškai elgiasi prš. 2. nujausti, numanyti: Mano širdis àtjaučia [nelaimę] Lp. Kodėl gi… … Dictionary of the Lithuanian Language
gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgailėti — 1 išgailėti intr. 1. refl. žr. 1 atgailėti 2 (refl.): Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailėsi nevalgęs Šts. 2. plg. 1 atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus Jnšk. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language